BLOGas.lt
Naujausi įrašai
  Lėktuvų bilietai
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Grįžtame su bulvėmis folijoje

bulvė

bulvė

Grįžtam į virtuvę bent trumpam pasidžiaugt vakaru be B. Ir prisimint, kad moku gamint. Šį kartą - bulvė, kepta orkaitėje su varškės-lašišų įdaru.

Panaudota: bulvė (aptepta aliejumi, pabarstyta druska, įvyniota į foliją ir apie valandą kepta orkaitėje), varškės kremas (naminė varškė, naminė grietinė, lengvai sūdyta lašiša, svogūnų laiškai, truputis drukos, daug raudonėlio, šiek tiek krabų lazdelių).

Atsargiai! Po vienos vidutinio dydžio bulvės su įdaru jautiesi gerai pavalgęs (o aš kepiau net 5..) :)

Jei ieškai, kur gyvent

Ta proga, kad jau visi ieško, ir aš paieškosiu bučiokų :)

Situacija tokia, kad nuo sausio 17 (berods) lieku Braškių aparatamentuose viena gyvent, tad su mielu noru priimčiau naujų žmonių.

Rajonas - Jeruzalė
Butas - 5/6 aukšte (per du aukštus)
Kambarių - trys (du miegamieji ir virtuvė sujungta su svetaine)
Gyventojų - viena (liksiu nuo sausio vidurio)
Kaimynai - iš apačios mėgsta radiatorium grot, kiti ramūs
Susisiekimas - miestą pasiekiu autobusu per ±25 min, iki Saulėtekio - ±40min, nuo centro su taksi grįžt ~12lt.

Dar: yra visa buitinė technika (skalbimo mašina, TV (vienas naudojamas, kitas į sieną žiūri), indaplovė, šaldytuvas, elektrinė viryklė, mikrobangų krosnelė, virdulys, sumuštinių keptuvė, blenderis), kabelinė + bevielis internetas, visi baldai (kambariuose - dvigulės lovos ir didelės spintos, plius sofa-lova svetainėje), stalo žaidimų kolekcija (įskaitant pokerį) ir beveik visada vyno būna (taurės vynui ir kokteiliui ilgai nenaudojamos stovėt nemėgsta) :)

Esmė - 450/350 lt (šildymo/nešildymo metu, komunaliniai įskaičiuoti). Įsikeliant dviems žmonėms kaina kiek kinta :)

Klausimai/atsakymai/pasisakymai?

Metai baigias, tad..

Nežinau, bet turbūt artėjančių Naujųjų metų proga, prisiminiau įvairius metų įvykius ir bandžiau išrinkti metų geriausias akimirkas. Išskirt labai sunku, nežinau, kas reikšmingiau man buvo, nežinau, kuris poelgis buvo kvailesnis, o kas buvo per visus metus gražiausia, skaudžiausia ar brangiausia. Vis gi.

Jaukiausias vakaras per visus metus turbūt buvo VUBF, kurį aplankėm su Juste ir Arnu. Tokio šilto vakaro seniai nebuvau turėjus, o kur dar Kaniava, Kulikauskas, Skamarakas.. (..rodos tik mums vieniems šiandien beribis dangus..)

Kažkaip labai daug jau šiais metais avantiūrų buvo.. Tikriausiai dvi “didžiausios” ar tiesiog smagiausios - kelionė vidury nakties (tiksliau jau paryčiui) iš Vilniaus prie jūros su Mumu, Arnu ir Tomu ir pavasarinė išvyka į Nidą su Siga, Dovile, Andrium, Vikiu, Simu, Bibu (nei vieno nepamiršau?). Ši buvo visai netikėta ir tuo metu atrodė kaip didžiausia beprotystė, išvažiuot savaitgaliui su neslėpkim nedaug pažįstamais nežinant, kaip kur kodėl, bet gi linksma buvo, nesvietiškai :)

Šių metų pažintis, turbūt taip reikėtų sakyti, tai visas dreamteam’as, atėję iš Gadi, fuksų stovkės ar tiesiog sutikti KF SA’oj. Sėdžiu ir mąstau, kaip visų jau pasiilgau..

Metų žingsnis, be jokios abejonės, buvo kartu su Mumka žengtas į svajonių ir norų išsipildymą. Nelegalūs renginiai. Įžengėm į suaugusiųjų žaidimus, jei pralaimėsim, akmenim neužmėtykit.

Dar buvo metų daina, gal net visos dvi. Ir abi Marijono. Mano žemė ir Ar prisimeni tu mus - daug prisiminimų, daug gražių akimirkų.

Kai prisimenu vasarą, visų pirma prieš akis iškyla savaitgalis su Siga ir Sim: saulė, jūra, vakarėlis ant žolės, gatvės balius, “Labas rytas” ant pievos ir “Bangos” varžybos, kurių buvo pilna vasara. Ir išvis, praėjusi vasara tai saulė, namai, Siga ir šventės :)

Kelionė, kuri ir buvo kiek pamenu viena - aplankyta Varšuva ir Madonnos koncertas, stipriai. O artimesnė kelionė - tai žinom Panevėžys, vis gi patvirtinęs savo ne kokį vardą :) Bet pasibuvom smagiai ir už tai ačiū kelionės partneriui Arnui, mus priėmusioms Linai ir Justei ir dar Dariui, kad nepasididžiavo su mum į miestą išeit :)

Prie kelionių dar reiktų nepamiršt mūsų “atostogų” pas Ramintą Bajoruose, pas Mykolą Guriuose, pas Arną Ukmergėj ir ten kažkur šalia jos, išvyka sodybos apžiūrėt į kaimą (nepamenu jau tikrai, kaip vadinos, kažkur už Vilniaus) ir Dvarykščius, stovkės vietos paieškos Molėtuose..

Dėl vieno tikrai negaliu apsispręst - metų vakarėlis. Jų buvo daug, kartais net perdaug. Vestuvės, gatvės balius, prom night’as, pirmasis Speed dating’as, dviejų dvejetų du gimtadieniai, ketvirtadieniniai roller fight’ai, piračių vakarai, Kalėdos, visos vasaros šventės ir vasaros pabaigtuvės, krepšinio žiūrėjimai, užsitęsiantis iki išnaktų, švenčių užbaigimai Shooters’uos ir netikėtai pasibaigiantys išėjimai vieno alaus.

Ačiū visiems ir visoms ir už viską:)

Greiti pasimatymai

KAS: Greiti pasimatymai ieškantiems antrosios pusės

KUR: WOO, Vilniaus g. 22

KADA: Gruodžio 15 dieną nuo 20val.

NORI? Registruokis el. paštu nelegalusrenginiai@gmail.com (temoje nurodyti “Speed dating”, o laiške būtina parašyti savo vardą, pavardę, kontaktinius duomenis (telefono nr, el. pašto adresas), amžių, dabartinį užsiėmimą bei kodėl tu turi dalyvauti. Dalyvių skaičius ribotas!

MUZIKA: Aout6 (LeaveLate), Pikselis
GĖRIMAI: viso vakaro metu - du kokteiliai už vieno kainą!
CENZAI: dalyvių amžius 20-26 metai
KAINA: dalyviams - 10 lietuviškų pinigų, palaikymo komandoms - nemokamai

ORGANIZUOJA: Nelegalūs renginai, KF SA

Saule, tekėk

Tamsi naktis, mes Vilniuje. 8 valandos ryto, mes Klaipėdoje ant molo.

Mieliausi pasauly bepročiai. Tokie jau esam ir net gi truputį tuo džiaugiamės.

Savaitgalis su KF SA

Jau ryt pakelsim sparnus (o tiksliau vos pakeliamas tašes) į Dvarykščius. Būtent ten įvyks kasmetiniai KF SA rudens išvažiuojamieji mokymai. Trys dienos, dvi paros, 28 veidai, 28 KF SA žmonės ir mažai atskirų lovų. Būtent po tokio laiko nebesinori išeiti iš kfsos. Kaip mums seksis, sužinosit turbūt jau sekmadienį. O aš šiandien prisiminiau savo pirmuosius mokymus. Tuomet dar buvau fuksė ir nors į KF SA atėjau dar prieš rugsėjo pirmąją (į pasiruošimą eisenai), iki mokymų mane kfsoj pamatyt galėdavai nebent per inter’io susirinkimus, visuotinius ar kitus didesnius susitikimus. Niekada per pertraukas, niekada geriančią arbatą, niekada bendraujančia su kitais. Tiesiog aš nesijaučiau sava, nes KF SA buvo chėbra. Net ir saujelė fuksų jau buvo įsilieję į tą kompaniją ir jautėsi kaip žuvys vandeny. Tačiau reikėjo tik vieno - išvažiuot į mokymus (tuomet jie dar Zujuose vyko).

Rinkomės penktadienį po pietų KF SA. Realiai pažinojau gal du žmones - inter’io vadovę Aliną ir dar vieną mergaitę taip pat iš inter’io - Ingą. Tiksliai neatsimenu, bet berods mane ir Ingą pasodino į mašiną pas Jurgį ir taip jau gavos, kad visi apsigyvenom vienam kambary. Dar pas mus atsidūrė Karina ir Kuzma berods. Ir taip jau gavos, kad parengėm vieną nerealiausių kambarių prisistatymų (kiek pamenu, eiliuotą poemą apie KF SA gyvenimą, aš vaidinau kėdę), per antrą socialinį jau gėrėm rūsy su “vadovais” :)

Grįžus namo, teko kibt į mokslus, man kitą dieną laukė pats pirmų pirmiausias egzaminas - vadybos teorija pas dėstytoją Drūteikienę. Vėliau - sesija, atostogos ir naujas semestras, į kurį grįžau kažkaip visai kitaip ir kažkaip visai kitokia. Grįžau ne tik į Komfaką, bet ir į KF SA. Su visam, visa ir visaip.

Tikiuos, po šio savaitgalio ne vienas grįš į KF SA su visam :)

Mirusiųjų miestas

Lapkričio pirmoji. Aplankytos keturios gyvenvietės, keturios kapinės, 8 kapavietės. Ir tai ne pareiga, ne kažkokia prievarta, o malonumas, ilgai laukiama žvakių degimo diena. Tiesa, kiek kitokia, nei buvo prieš kokį gerą dešimtmetį ar net kiek seniau. Tuomet lapkričio pirmosios laukdavau kaip vienos didesnių metų dienų. Močiutės ir mama gamindavo puokšteles, nedidelius vainikus ir tik visiems grįžus po darbų visa didelė šeimos delegacija pajudėdavo link kapinių, pakeliui pasilabinant su ta pačia kryptimi judančiais kaimynais, giminaičiais ar tiesiog pažįstamais. Kapinėse, Mirusiųjų mieste, kaip šiandien ištarė vienose kapinaitėse sutikta močiutės pažįstama, didžiausias malonumas buvo sekti, ar tik kartais kokia žvakutė neužges ir nereiks vėl griebtis degtukų dėžutės. Tėvams tai nebuvo itin maloni procedūra, tačiau mums, vaikams, liepsnos įplieskimas ir jos pernešimas nuo degtuko iki žvakės dagčio džiaugsmo suteikdavo ne mažiau, nei dovanų gautas saldainis. O kur dar prie kapų sutinkami pažįstami, draugai, giminės, pusseserės ir pusbroliai, kuriuos sutinki tik kartą per metus, tik Mirusiųjų mieste.

Didžiausias šios dienos malonumas (taip taip, net ir šiai dienai) - kelionė į Telšius uždegti žvakutės prie prosenelio, kuris buvo nužudytas Rainiuose, kapo. Važiuojant keliu Plungė- Telšiai ir į miestą sukant ne pagrindiniu keliu, o ties pirmuoju įsukimu, vedančiu pro naująsias miesto kapines ir sodus, reikia įsukus kiek pristabdyti, kad automobiliai, esantys priekyje, nutoltų. O tuomet greičio pedalas spaudžiamas kiek galima arčiau dugno. Ir tuomet skrendama. Kalnais ir kalneliais. Ir tas jausmas nenusakomas - reikia patirti.

Mirusiųjų mieste šiandien jauku.

(Ne)šventė

Halloween arba tiesiog helovynas. Kaip sako wikipedia (atsiprašau dėstytojų, bet tam tikrais atvejais šis šaltiniais tinka), tai Vaiduoklių šventė, minima spalio 31 dieną. Šią dieną vaikai vaikšto su spec kostiumais po aplinkinių namus bei kartoja “pokštas arba saldainis”.

Mums (o gal tik man?) tai visiškai amerikoniška šventė, kurią su draugais jaunesnio amžiaus būdami švęsdavom vien tik tam, kad tai buvo eilinė proga surengti kokį vakarėlį teminį. Šiandien man tai eilinė diena prieš Vėlines. Ir nesvarbu, kad šiandien skaptavau moliūgą ir įkurdinau jame žvakę, nesvarbu, kad ryt kepsiu pyragą iš moliūgų ir kad mažoji sesuo buvo supažindinta su šia švente, į klausimą ar ir mes eisim saldainių ji vistiek sulaukė neigiamo atsakymo. Mes turim užgavėnes, nebūkim amerikonais.

Kava ne tik išsinešti

Čia apie “Coffee inn”. Anksčiau kavos užsukdavau bent kelis kartus per savaitę, tačiau paskutiniu metu galbūt mieste ne tiek dažnai būnu, nes kava pasimėgauti tenka ypatingai retai. Vienas iš tų retų atvejų - praėjęs sekmadienio vakaras. Su keletu draugų nusprendę pasimėgauti “Coffee inn” kava, išsirinkome Pilies gatvės kavinę, ir neklydom. Ten lankiausi pirmą kartą ir iš karto susižavėjau jaukia aplinka ir ypatingai šilta atmosfera (skamba gal banaliai, vis gi siūlau apsilankyti ir patiems tai pajusti). Paprasta, skoninga, stilinga. Ko dar reikia, norint pasimėgauti kvapnios kavos puodeliu?

Coffee inn kava

Coffee inn kava

***
“Šeštadienio vakarą ir sekmadienį jūsų gyvenimas bus vienas didelis vakarėlis, būsite apsupti draugų, o mylimasis bus dar artimesnis nei visuomet”. Taip man savaitgalį žadėjo horoskopas. Ir beveik neklydo, tik tas mylimasis matyt kur už kampo pasislėpęs stebėjo.

Du dvigubus, prašyčiau

Su citrina, ledu, cukrumi ir šiaudeliais. Ir taip bent kartą per savaitę. Galbūt, tradicija? Bet ar galima tradiciją vadinti tradicija, kai ji tampa įpročiu? Klausimas retorinis, neatsakinėk.

Šiandien vis galvoju apie greituosius pasimatymus. Ir apie lietuvių komentavimo ypatybes. Kas tai? Noras visus paniekinti, pašiepti? Pavydas?

O ir žurnalistai. Ar jų tikslas tiesiog skandalingom antraštėmis pritraukti skaitytojus ar efektyviai informuoti, nušviesti visuomenę? Keista, kai straipsnis parašomas paklausus vos dviejų klausimų, užmetama intriguojanti antraštė ir vuolia! Tai ko jus vaikai moko tame ŽI? Kam keturis metus trinat suolus ir neišmokstat pritaikyti straipsnio rašymo ypatumų? Kad reikalinga intriguojanti antraštė, visi žinom. Tuomet įžanga, kurioje pasakoma kas kur kada kaip. Dėstymas ir pabaiga. Dar nereikėtų pamiršti, kad pavadinimas turi išreikšti pagrindinę straipsnio mintį. Bet kad tai sužinotum nereikia keturis metus mokytis. O gal reikia?

Aš apie tai: Lrytas.lt